jaunintelis

jauniñtelis, -ė adj. (1) KI672, Š; SD153, Sut labai jaunas, jaunutėlis: Jauniñtelis, bloznas dar tebėr J. Mergos visos ir visi jauniñteli klapai tas gėrybes (riešutus) juk kramtydami garbina skaudžiai K.Donel. Visada atsiras namuose atliekamas žmogus – senas ar jaunintelis A1885,124. Dabokis, kokį jis sopulį kentė ant ano dailaus ir jaunintelio kūno DP55.